Fjórša kvótabréfiš.

Ég fór į mįnudaginn meš fjórša bréfiš sem ég hef ritaš alžingismönnum aš undanförnu. Ķ bréfunum hef ég reynt į einfaldan hįtt aš leiša žingmenn ķ skilning um eitt og annaš er viškemur fiskveišistjórnunarkerfinu - og aš viš séum ķ raun ekki meš besta kerfi ķ heimi. En lengi hefur sį hįttur veriš hafšur į af hagsmunaašilum aš gera tiltölulega einfalda hluti er varša fiskveišikerfiš flókna svo sem fęstir hafi tök eša nennu til aš kynna sér žau aš einhverju gagni. Žvķ vęnti ég žess aš einhverjir žingmenn sem lesiš hafa bréf mķn aš undanförnu verši nokkru nęr žvķ aš įtta sig į aš žęr breytingar sem bošašar verša ķ nżju fiskveišifrumvarpi, veršur lķklega enn einn blekkingarleikurinn til žess eins ętlašur aš villa um fyrir fólki svo įkvešin forréttindaklķka geti haldiš įfram aš aršręna žjóšina.  

 

Steingrķmur J. Sigfśsson.                                                                      Sunnudagur, 18. mars 2012

Įgęti sjįvarśtvegsrįšherra. ,,Brostin glansmynd strandveišanna" er fyrirsögn į grein sem Sigurgeir Brynjar Kristgeirsson framkvęmdastjóri Vinnslustöšvarinnar ķ Vestmannaeyjum skrifaši ķ Fiskifréttir žann 16. febrśar. Sigurgeir vitnar žar ķ rit Hagstofu Ķslands um hag fiskveiša og fiskvinnslu fyrir įriš 2010. Ķ greininni segir m.a. ,,Śtgerš strandveišiflotans var rekin meš tęplega 30% tapi mišaš viš svokallaša įrgreišsluašferš žegar ašrir śtgeršarflokkar voru reknir meš hagnaši." Žakka ber Sigurgeiri fyrir hug hans ķ garš žeirra sem eiga undir högg aš sękja.

Žess mį geta aš standveišiflotanum er einum gert aš stunda svokallašar ,,ólympķskar" veišar. Honum einum er gert aš keppa innbyršis um mjög takmarkašar aflaheimildir og ljśka žeim į sem skemmstum tķma. Įriš 2010 veiddu 568 strandveišimenn samtals 6.400 tonn af fiski į rétt um 20 veišidögum. Žaš liggur ķ augum uppi aš atvinnutęki sem e.t.v. kostar 15 milljónir króna skilar ekki arši į įrsgrundvelli meš ašeins 20 daga notkun. Ķ Fęreyjum er flokki bįta undir 15 tonn aš stęrš śthlutaš 100 veišidögum sem jafngildir frjįlsum handfęraveišum. Ķ Noregi er bįtum undir 15 metrum śthlutaš 40-50 tonnum af žorski auk mešafla ķ öšrum tegundum. Žvķ erum viš miklir eftirbįtar fręnda okkar Noršmanna og Fęreyinga - viljum viš žaš?

Afli strandveišiflotans  įriš 2010 var jafn mikill og aflaheimildir žriggja togara Vinnslustöšvarinnar. Helsti munurinn er e.t.v. sį aš togarar VSV notušu ekki umhverfisvęn veišarfęri og fengu auk žess frjįlsan tķma til aš veiša sķnar heimildir. Žį er ekki óvarlegt aš ętla aš ķsfisktogarar VSV eyši aš jafnaši um 400 lķtra af eldsneyti fyrir hvert tonn sem aflaš er. Frystitogarar eyša heldur meira. Žį koma žeir heldur ekki meš hausana og afskuršinn ķ land. Gögn frį Fiskistofu segja aš įriš 2008 hafi frystitogarar landsmanna veitt samtals 84.997 tonn af  žorski, ufsa og żsu - en landašur afli hafi hins vegar ašeins veriš 39.162 tonn - mismunurinn 45.835 tonn fór aftur ķ hafiš.

Til samanburšar eru frystitogarar bannašir innan fęreysku landhelginnar. Fęreyska dagakerfiš er frįbrugšiš kvótakerfinu aš žvķ leyti aš Fęreyingar stjórna sókn skipa į mišin. Žvķ hafa fęreyskir sjómenn hag af žvķ aš koma meš allan žann fisk aš landi sem ķ veišarfęrin kemur. Viš notum hins vegar aflamarkskerfi -  kvótakerfi og stjórnum žvķ hvaš kemur aš landi. Žvķ kemur ekki allt ķ land sem ķ veišarfęrin kemur - heldur ašeins žaš sem  ,,borgar sig" aš koma meš ķ land. Žvķ eru okkar fiskiskip ekki bara tęki til veiša heldur einnig ,,flokkunarvélar" sem hįmarka veršmęti hvers žorskķgildis sem ķ land kemur - įšur en aš landi er komiš. Veišar og vinnsla er einnig ašgreind ķ Fęreyjum og žar er öllum botn- og bolfiski landaš į opna fiskmarkaši - ólķkt žvķ sem hér višgengst.

Ķ Fęreyjum er eingöngu krókabįtum undir 15 tonn aš stęrš heimilt aš veiša innan 6 mķlna frį landi. Žį er minni lķnuskipum heimilt aš veiša į milli 6 og 12 mķlna. Lķnuskipum meš beitingavélar er gert aš halda sig žar fyrir utan og togarar lengst frį ströndinni. Hjį okkur mega togarar undir 42 metrar aš lengd vķša fara allt upp aš 4-5 mķlum en frystitogurum er gert aš halda sig utan 12 mķlna (breitt 13.04)

1)       Ķ įrsbyrjun 2003 įlyktaši Alžingi aš fela žįverandi sjįvarśtvegsrįšherra aš skipa nefnd til aš meta kosti og galla fęreyska fiskveišistjórnarkerfisins - en ekkert varš śr.

2)       Um svipaš leyti bauš žįverandi sjįvarvegsrįšherra Fęreyja Jorgen Nicklasen, sjįvarśtvegsnefnd alžingis aš koma ķ heimsókn og kynna sér žeirra kerfi - en ekkert varš śr.

3)       Tumi Tómasson, forstöšumašur Sjįvarśtvegsskóla Hįskóla Sameinušužjóšanna  gerši įriš 2002 mjög faglega śttekt į stofnmati og veiširįšgjöf Hafrannsóknarstofnunar. Tillögur Tuma voru aš engu hafšar.

4)       Sįttanefnd Gušbjarts Hannessonar, kom sér hjį žvķ aš ręša fęreyska fyrirkomulagiš žrįtt fyrir aš yfir 80% sįtt rķki meš kerfiš žar - en 80% ósįtt meš kerfiš hér.

5)       Stjórnvöld halda žvķ įfram aš slį höfšinu viš steininn - spurning hvort žau eigi ekki aš slį ašeins fastar.  

 

Bréf  nśmer 4. Samrit sent 63 alžingismönnum.

Undirritašur er fyrrverandi veišarfęrasölumašur... og e.t.v. vęntanlegur smįbįtasjómašur. 

Atli Hermannsson.             metaco@simnet.is


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 Smįmynd: Hallgrķmur Hrafn Gķslason

Allur afskuršur er hirtur į frystitogurunum og flestir hirša oršiš hausana eins og markašir žola. Žaš eru togarar innan 42 metra meš frekar lķtin aflvķsi sem mega vera innan viš 12 mķlur. Allir frystitogarar verša aš vera utan viš 12 mķlurnar....  sjį eftirfarandi

  Heimildir fiskiskipa til veiša meš botnvörpu, flotvörpu og dragnót innan fiskveišilandhelgi Ķslands mišast viš stęršir skipa og aflvķsa žeirra. Er skipum skipt nišur ķ žrjį flokka mišaš viš stęršir žeirra og aflvķsa žannig:
   1. flokkur: Fiskiskip 42 metrar og lengri. Enn fremur öll fiskiskip meš aflvķsa 2.500 eša hęrri.
   2. flokkur: Fiskiskip lengri en 29 metrar en styttri en 42 metrar meš aflvķsa lęgri en 2.500. Enn fremur fiskiskip styttri en 29 metrar en meš aflvķsa 1.600 og hęrri. Ķ žennan flokk falla einnig fiskiskip 39 metrar og styttri sem togveišiheimildir höfšu eftir žeirri višmišun skv. 3. gr. laga nr. 81 31. maķ 1976, um veišar ķ fiskveišilandhelgi Ķslands, enda verši ekki um aukningu į aflvķsum žeirra aš ręša eftir 1. jśnķ 1997.
   3. flokkur: Fiskiskip styttri en 29 metrar, enda séu žau meš lęgri aflvķsa en 1.600. Enn fremur fiskiskip 26 metrar og styttri sem togveišiheimildir höfšu eftir žeirri višmišun skv. 3. gr. laga nr. 81 31. maķ 1976, um veišar ķ fiskveišilandhelgi Ķslands, enda verši ekki um aukningu į aflvķsum žeirra aš ręša eftir 1. jśnķ 1997.
Žar sem ķ lögum žessum er rętt um aflvķsi skips er mišaš viš reiknašan aflvķsi žess. Sé skip bśiš skrśfuhring er aflvķsir žess reiknašur žannig: HÖ x ŽS. Sé skip ekki bśiš skrśfuhring er aflvķsir žess reiknašur žannig: 0,60 x HÖ x ŽS. HÖ merkir hér skrįš afl ašalvélar skipsins ķ hestöflum, ŽS merkir žvermįl skrśfu ķ metrum.
Siglingastofnun Ķslands skal halda skrį yfir aflvķsa žeirra skipa sem stunda veišar meš botnvörpu, flotvörpu og dragnót og skal sś skrį lögš til grundvallar viš įkvöršun veišiheimilda samkvęmt žessari grein.
Žar sem ķ lögum žessum er rętt um lengd skipa er mišaš viš mestu lengd žeirra samkvęmt męlingum Siglingastofnunar Ķslands.
Botnvarpa og flotvarpa samkvęmt žessari grein merkir fiskivörpur sem notašar eru til veiša į helstu botnfisktegundum hér viš land og tekur ekki til varpna sem notašar eru til veiša į humri, rękju eša uppsjįvarfiskum. Setja skal nįnari įkvęši ķ reglugerš um gerš og śtbśnaš fiskivarpna og dragnótar.
Stundi tvö eša fleiri skip veišar meš sömu botnvörpu, flotvörpu eša dragnót skulu heimildir žeirra samkvęmt žessari grein mišast viš samanlagša lengd žeirra og samanlagša aflvķsa žeirra.
Hér į eftir eru tilgreind žau svęši og tķmar žar sem einstökum flokkum fiskiskipa, sbr. 2. mgr. žessarar greinar, er heimilt aš stunda veišar meš botnvörpu, flotvörpu og dragnót:
A. Noršurland.
Allir flokkar:
   A.1. Allt įriš frį lķnu réttvķsandi noršur frį Horni (vms. 1) aš lķnu réttvķsandi noršaustur frį Langanesi (vms. 10), utan lķnu sem dregin er 12 sjómķlur utan viš višmišunarlķnu.
   A.2. Allt įriš utan lķnu sem dregin er ķ 12 sjómķlna fjarlęgš frį fjörumarki Grķmseyjar.
   A.3. Allt įriš utan lķnu sem dregin er ķ 12 sjómķlna fjarlęgš frį fjörumarki Kolbeinseyjar (67°08'80 N – 18°40'60 V).
B. Austurland.
Allir flokkar:
   B.1. Allt įriš frį lķnu réttvķsandi noršaustur frį Langanesi (vms. 10) aš lķnu réttvķsandi austur frį Hvķtingum (vms. 19), utan lķnu sem dregin er 12 sjómķlur utan višmišunarlķnu.
   B.2. Allt įriš utan lķnu sem dregin er ķ 5 sjómķlna fjarlęgš frį fjörumarki Hvalbaks (64°35'80 N – 13°16'60 V).
Flokkar 2 og 3:
   B.3. Allt įriš utan lķnu sem dregin er 6 sjómķlur utan višmišunarlķnu milli lķna réttvķsandi noršaustur frį Langanesi (vms. 10) og réttvķsandi austur frį Glettinganesi (vms. 13).
C. Sušausturland.
Allir flokkar:
   C.1. Allt įriš frį lķnu réttvķsandi austur frį Hvķtingum (vms. 19) aš lķnu réttvķsandi sušur frį Lundadrangi (vms. 28), utan lķnu sem dregin er 12 sjómķlur utan višmišunarlķnu.
   C.2. Tķmabiliš 1. maķ – 31. desember frį lķnu réttvķsandi austur frį Hvķtingum (vms. 19) aš lķnu réttvķsandi sušur frį Hvalnesi (64°24'10 N – 14°32'50 V), utan lķnu sem dregin er 4 sjómķlur utan višmišunarlķnu.
   C.3. Tķmabiliš 1. maķ – 31. janśar į svęši milli lķna réttvķsandi austur frį Hvķtingum (vms. 19) og réttvķsandi sušur frį Ingólfshöfša (vms. 22), utan lķnu sem dregin er 9 sjómķlur utan višmišunarlķnu.
   C.4. Tķmabiliš 15. september – 31. janśar į svęši milli lķna réttvķsandi sušur frį Ingólfshöfša (vms. 22) og réttvķsandi sušur frį Lundadrangi (vms. 28), utan lķnu sem dregin er 4 sjómķlur utan višmišunarlķnu.
Flokkar 2 og 3:
   C.5. Allt įriš utan lķnu sem dregin er ķ 4 sjómķlna fjarlęgš frį fjörumarki meginlandsins frį lķnu austur frį Hvķtingum (vms. 19) aš 18°00'00 V.
   Į svęši milli lķnu sem dregin er réttvķsandi [sušur frį Stokksnesi (vms. 20)]1) og aš 15°45'00 V er žó ekki heimilt aš stunda veišar innan 6 sjómķlna frį landi tķmabiliš 1. maķ – 30. september.
   C.6. Allt įriš utan lķnu sem dregin er 4 sjómķlur utan višmišunarlķnu frį 18°00'00 V aš lķnu réttvķsandi sušur frį Lundadrangi (vms. 28).
Flokkur 3:
   C.7. Allt įriš utan lķnu sem dregin er ķ 3 sjómķlna fjarlęgš frį fjörumarki meginlandsins frį lķnu réttvķsandi austur frį Hvķtingum (vms. 19) aš 18°00'00 V.
   C.8. Allt įriš utan lķnu sem dregin er ķ 3 sjómķlna fjarlęgš frį fjörumarki meginlandsins frį 18°00'00 V aš lķnu réttvķsandi sušur af Lundadrangi (vms. 28).
D. Sušurland.
Allir flokkar:
   D.1. Allt įriš utan lķnu sem dregin er śr punkti ķ 12 sjómķlna fjarlęgš réttvķsandi sušur frį Lundadrangi (vms. 28) ķ punkt 63°08'00 N – 19°57'00 V og žašan ķ 4 sjómķlna fjarlęgš réttvķsandi sušur frį Surtsey (63°17'60 N – 20°36'30 V).
   D.2. Allt įriš utan lķnu sem dregin er śr punkti ķ 4 sjómķlna fjarlęgš réttvķsandi sušur frį Surtsey ķ punkt ķ 5 sjómķlna fjarlęgš réttvķsandi sušur frį Geirfugladrangi [(63°40'7 N–23°17'1 V)].1)
   D.3. Tķmabiliš 1. įgśst – 31. desember utan lķnu sem dregin er śr punkti ķ 4 sjómķlna fjarlęgš réttvķsandi sušur frį Lundadrangi (vms. 28) ķ punkt ķ 4 sjómķlna fjarlęgš réttvķsandi sušur frį Surtsey.
Flokkar 2 og 3:
   D.4. Allt įriš utan lķnu sem dregin er śr punkti ķ 4 sjómķlna fjarlęgš réttvķsandi sušur frį Lundadrangi (vms. 28) ķ punkt ķ 4 sjómķlna fjarlęgš réttvķsandi sušur frį Surtsey.
   D.5. Tķmabiliš 16. maķ – 31. desember utan lķnu sem dregin er 4 sjómķlur utan višmišunarlķnu frį lķnu réttvķsandi sušur śr Lundadrangi (vms. 28) aš lķnu [réttvķsandi sušvestur frį Reykjanesaukavita (vms. 34)].1)
Flokkur 3:
   D.6. Allt įriš utan lķnu sem dregin er ķ 3 sjómķlna fjarlęgš frį fjörumarki meginlandsins frį lķnu réttvķsandi sušur frį Lundadrangi (vms. 28) aš lķnu réttvķsandi sušvestur frį Reykjanesaukavita.
   …1)
E. Reykjanes- og Faxaflóasvęši.
Allir flokkar:
   E.1. [Allt įriš śr punkti ķ 5 sjómķlna fjarlęgš réttvķsandi sušur frį Geirfugladrangi og utan lķnu ķ 5 sjómķlna fjarlęgš frį Geirfugladrangi ķ punkt 64°43'70 N–24°12'00 V.]1)
   E.2. Tķmabiliš 1. nóvember – 31. desember utan lķnu sem dregin er ķ 12 sjómķlna fjarlęgš frį višmišunarlķnu į svęši sem aš sunnan markast af lķnu dreginni réttvķsandi sušur frį Reykjanesaukavita (vms. 34) og aš vestan af lķnu sem dregin er réttvķsandi vestur frį Reykjanesaukavita.
Flokkar 2 og 3:
   E.3. Allt įriš utan lķnu sem dregin er 4 sjómķlur utan višmišunarlķnu frį lķnu réttvķsandi sušvestur frį Reykjanesaukavita (vms. 34) aš lķnu réttvķsandi vestur frį Malarrifi (vms. 38).
F. Breišafjöršur.
Allir flokkar:
   F.1. Allt įriš utan lķnu sem dregin er frį punkti 64°43'70 N – 24°12'00 V ķ punkt 64°43'70 N – 24°26'00 V og žašan ķ punkt ķ 12 sjómķlna fjarlęgš réttvķsandi vestur frį Bjargtöngum (vms. 43).
Flokkar 2 og 3:
   F.2. Tķmabiliš 1. jśnķ – 31. desember utan lķnu sem dregin er 4 sjómķlur utan višmišunarlķnu frį lķnu réttvķsandi vestur frį Malarrifi (vms. 38) aš lķnu réttvķsandi vestur frį Skįlasnaga (vms. 40) og žašan ķ punkt ķ 4 sjómķlna fjarlęgš réttvķsandi vestur frį Bjargtöngum (vms. 43).
Flokkur 3:
   F.3. Tķmabiliš 1. janśar – 31. maķ utan lķnu sem dregin er 4 sjómķlur utan višmišunarlķnu frį lķnu [réttvķsandi vestur frį Malarrifi]1) (vms. 38) aš lķnu réttvķsandi vestur frį Skįlasnaga (vms. 40) og žašan ķ punkt ķ 4 sjómķlna fjarlęgš réttvķsandi vestur frį Bjargtöngum (vms. 43).
   F.4. Tķmabiliš 1. september – 31. desember utan lķnu sem dregin er 4 sjómķlur utan viš višmišunarlķnu į Snęfellsnesi, noršan viš lķnu réttvķsandi vestur frį Malarrifi (vms. 38) og utan viš višmišunarlķnu milli Öndveršarnesvita (vms. 41) og Skorarvita (vms. 42). Aš noršan markast svęši žetta af 65°16'00 N.
G. Vestfiršir.
Allir flokkar:
   [G.1.]1) Allt įriš frį lķnu réttvķsandi vestur frį Bjargtöngum (vms. 43) aš lķnu réttvķsandi noršur frį Horni (vms. 48), utan lķnu sem dregin er 12 sjómķlur utan višmišunarlķnu.
   1)L. 127/1997, 1. gr.

Kv Hallgrķmur Gķslason

Hallgrķmur Hrafn Gķslason, 12.4.2012 kl. 22:25

2 Smįmynd: Hallgrķmur Hrafn Gķslason

Hérna er svo tafla yfir žaš sem žś segir aš hafi ekki veriš hirt.  um 3/4 af fręšilegum afskurši var hirtur.

 Tafla 3: Afuršaskipting frystitogara įsamt hlutfalli afskuršar
Afuršaskipting %
Žorskur MR/MB Žorskur RL/BL Žorskur RL/MB
Afskuršanżting %
(raunveruleg)
Afskuršanżting %
(fręšileg)
Hlutf. mism. į
Skip reikn. og raun %
2007 2008 2007 2008 2007 2008 2007 2008 2007 2008 2007 2008
1 8,0 1,8 40,6 31,8 51,5 66,4 4,7 4,0 6,6 6,4 1,9 2,4
2 0,0 3,8 90,8 68,5 9,2 27,8 8,9 7,2 9,1 8,0 0,2 0,8
3 0,0 2,1 15,0 12,3 85,0 85,6 2,1 1,8 5,7 5,5 3,6 3,6
4 1,5 4,7 53,2 55,0 45,4 40,2 5,0 4,6 7,3 7,3 2,3 2,7
5 14,0 3,6 0,0 0,0 86,0 96,4 4,2 4,4 4,6 4,9 0,4 0,5
6 0,0 0,0 16,6 22,3 83,4 77,7 5,3 5,7 5,7 6,0 0,5 0,3
7 0,0 0,0 97,8 99,3 2,2 0,7 9,3 9,4 9,4 9,5 0,1 0,0
8 7,4 10,0 0,0 0,3 92,6 89,7 3,5 4,2 4,8 4,7 1,3 0,5
9 0,0 3,3 89,5 71,9 10,5 24,8 8,3 7,4 9,0 8,1 0,7 0,7
10 0,9 2,2 14,0 10,6 85,0 87,2 3,5 3,8 5,6 5,4 2,1 1,6
11 21,0 7,0 19,6 29,8 59,4 63,3 3,3 4,2 5,3 6,1 1,9 1,9
12 0,0 7,3 29,5 33,0 70,5 59,7 4,8 4,0 6,3 6,3 1,5 2,3
13 21,6 35,1 4,4 5,5 74,0 59,4 4,5 3,0 4,5 4,2 0,0 1,2
14 0,0 0,0 18,2 7,1 81,8 92,9 5,1 4,0 5,8 5,3 0,7 1,3
15 6,6 20,2 6,0 12,3 87,4 67,5 3,1 3,1 5,1 4,9 2,0 1,9
16 0,0 6,8 19,4 19,3 80,6 73,9 5,0 4,8 5,9 5,7 0,9 0,8
17 28,2 24,3 20,3 17,2 51,5 58,5 2,8 3,4 5,1 5,0 2,3 1,6
18 4,1 0,0 39,4 44,2 56,5 55,8 6,4 6,7 6,7 7,0 0,2 0,3
19 0,0 3,2 0,0 0,0 100,0 96,8 3,1 3,2 5,0 4,9 1,9 1,7
20 14,3 8,2 0,0 0,0 85,7 91,8 2,8 3,0 4,6 4,8 1,8 1,7
21 1,8 0,0 6,1 0,0 92,1 100,0 1,2 0,9 5,2 5,0 4,0 4,1
Alls 6,2 6,8 27,6 25,7 66,2 67,4 5,0 4,7 6,5 6,3 1,4 1,5
Tafla 3 sżnir afuršaskiptingu žorskflaka hjį žeim frystitogurum sem stundušu flakavinnslu į Ķslandsmišum įriš 2007 og 2008.* Taflan sżnir
einnig žaš magn afskuršar sem kom ķ land frį skipunum og „fręšilegt“ magn afskuršar, sem er įętlaš (reiknaš) magn afskuršar sem hefši įtt aš

Hallgrķmur Hrafn Gķslason, 12.4.2012 kl. 23:23

3 Smįmynd: Hallgrķmur Hrafn Gķslason

Žessi tafla aflagašist eitthvaš...Hérna er skżrsla Matķs                      http://www.sjavarutvegsraduneyti.is/media/Skyrslur/Batt_nyting_sjavarafla_skyrsla_Matis.pdf.

Hallgrķmur Hrafn Gķslason, 12.4.2012 kl. 23:32

4 Smįmynd: Atli Hermannsson.

Žakka žér fyrir upplżsingarnar Hallgrķmur. Ég veit aš ég var į grįu svęši meš aš fullyrša žetta meš stęrri togara og fjórar mķlurnar. En 42 metra togari meš aflvķsi lęgri en 2500 og rafal į skrśfuöxli og ljósavél śt ķ sķšu til aš keyra inn į rafalinn til aš auka togkraftinn žegar meš žarf er ekki lengur 700 hp heldur nęr 1200hp aš mér er sagt. Varšandi hausana og afskuršinn og nżtingartölurnar žį eru žetta tölur sem raktar eru til Fiskistofu og eiga viš įriš 2008. Ef žś hefur ašrar og nżrri upplżsingar viš hendina mįttu endilega setja žęr hér inn. En ég geri žį rįš fyrir aš žś sért aš öšru leyti žokkalega sįttur viš efnistökin.

Atli Hermannsson., 12.4.2012 kl. 23:41

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Um bloggiš

floyde

Höfundur

Atli Hermannsson.
Atli Hermannsson.

Ég er fæddur og uppalinn Akureyringur, búsettur í Kópavogi. 

metaco@simnet.is

Sími 897 8060 

Tónlistarspilari

Nóv. 2017
S M Ž M F F L
      1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30    

Nżjustu myndir

  • 08.19.Nordvag02c
  • 08.19.Nordvag02c
  • CAM00620
  • JB23
  • JB22

Tónlist

Tónlist


Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (18.11.): 0
  • Sl. sólarhring: 0
  • Sl. viku: 5
  • Frį upphafi: 39618

Annaš

  • Innlit ķ dag: 0
  • Innlit sl. viku: 5
  • Gestir ķ dag: 0
  • IP-tölur ķ dag: 0

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband