Kvótbraskkerfiš - enn einu sinni.

Kvótabraskkerfiš kosningamįl - enn einu sinni.

Almenningi er talin trś um aš kvótakerfiš sé žaš besta og allur heimurinn horfi öfundaraugum til okkar. Flest okkar lįta žvķ duga aš vera mötuš į rangfęrslum frį sérhagsmuna ašilum sem stżra umręšunni. Žeir sem kafa ašeins dżpra sętta sig ekki viš allar rangfęrslurnar og žvķ er kvótakerfiš enn einu sinni oršiš aš kosningamįli. Fólk sęttir sig t.d. ekki viš aš fįeinum fyrirtękjum sé fęršur einkaréttur aš sameiginlegri aušlind žjóšarinnar - sem žeir sķšan fénżta sér ķ eiginhagsmuna skyni. Žį er almenningi einnig ętlaš aš trśa žvķ aš ein milljón tonn af fiski sé betra en tvęr milljónir eins og stundum var fyrir daga kvótakerfisins.

Žį bętir ekki śr skįlk aš reglulega stķga „sérfręšingar" fram og segja įrangurinn einstakan į heimsvķsu. Žaš sem er rétt ķ žvķ er aš viš erum lķklega nįlęgt toppnum žegar samdrįttur ķ heildarafla er borinn saman viš önnur lönd. Frį aldamótum er samdrįtturinn t.d. miklu meiri hjį okkur en aš mešaltali innan rķkja ESB. Er nema von aš almenningur sé ruglašur žegar svona er ķ fisk-pottinn bśiš.

Hagręšingin.

Almenningur er einnig reglulega minntur į aš ekki megi fórna hagręšingunni ķ greininni og aš nśverandi handhafar veišiheimilda hafi keypt žęr – og verši žvķ ekki af žeim teknar. Žegar „kaupin“ eru skošuš kemur ķ ljós aš stórśtgeršin eignfęrši og afskrifaši öll kvótakaup hjį sér į įrabilinu 1990 til 2003. Fyrstu fimm įrin um 20% žį um15% og undir žaš sķšasta um 8%. Kaupin voru dregin frį skatti og žvķ hefur stórśtgeršin ķ raun ekki greitt eina einustu raun-krónu fyrir kvótann - og į žvķ ekki tilkall til bóta įkveši stjórnvöld aš leigja žeim aflaheimildirnar. Žvķ til višbótar var stundum veriš aš kaupa bókfęrt tap sem žeir betur stęšu gįtu nżtt sér. Flest kaupin og sameiningarnar voru einnig geršar į įšurnefndu tķmabili į ašeins broti af žvķ verši sem heimildirnar eru metnar ķ dag – 1.200 milljaršar.

Banki allra landsmanna.

Viš žetta mį lķka bęta aš nęr öll hagręšingin įtti bęši upphaf sitt og endi innan veggja Landsbankans. Žar innanboršs var įhrifamašur sem śtgeršarmenn köllušu sķn į milli „slįtrarinn". Žegar fórna žurfti minni śtgerš hringdi viškomandi gjarnan ķ ašra stęrri sem var innundir ķ bankanum og henni bošin viškomandi śtgerš e.t.v. į skuldabréfi til 15-20 įra - eša į kjörum sem öšrum stóš ekki til boša. Žannig fóru višskiptin fram og gera enn.

Ķ sķšustu viku heyršum viš t.d. af žvķ aš dragnótarskipiš Steinunn SH frį Ólafsvķk hafi veriš selt. Fimm eigendur stóšu aš Steinunni og vildu žrķr žeirra selja sinn hlut. Hinir tveir fóru žvķ į fund hjį Landsbankanum og óskušu eftir fyrirgreišslu til aš kaupa hlut hinna. Viš žvķ gat bankinn ekki oršiš en fyrir „einstaka tilviljun" var hlutur hinna žriggja įsamt veišiheimildum selt Fisk ehf. į Saušarkrók.

Makrķllinn synti sömu leiš.

Almenningi er einnig oft talin trś um aš stęrstu śtgerširnar hafi oršiš til vegna dugnašar eigenda. Žaš mį til sanns vegar fęra, žvķ margir žeirra hafa veriš virkilega duglegir aš koma sér ķ vęnlega stöšu - vera réttur mašur į réttum staš og hafa byggt upp gott tengslanet žegar įkvešnum veršmętum hefur veriš śthlutaš.

Žegar makrķllinn fór aš gera vart viš sig ķ kringum 2008-9 geršu margir sér vonir um aš tękifęriš yrši notaš til aš gera įkvešnar breytingar į kerfinu. Aš makrķllinn yrši ekki fęršur fįeinum fyrirtękjum lķkt og meš ašra fiskstofna. Strax ķ maķ mįnuši 2015 varš sś von aš engu žegar žįverandi sjįvarśtvegsrįšherra Siguršur Ingi, Framsóknarflokki lagši fram frumvarp sem gerši rįš fyrir aš öllum makrķl yrši deilt śt samkvęmt veišireynslu - 96% til stóra flotans og 4% handa smįbįtum.

Aš gera betur viš suma - en alls ekki ašra.

Žaš sem vakti athygli mķna var aš ķ frumvarpinu stóš aš hygla ętti įkvešnum śtgeršum smįbįta sérstaklega meš 43% įlagi umfram veišireynslu. Žetta var rökstudd meš žeim oršum aš eigendur žeirra bįta hafi „žróaš žann veišibśnaš og žį veišitękni sem notuš vęri viš veišarnar og žeir sem į eftir komu nytu góšs af". Meš žessum rökum ętlaši Siguršur Ingi, aš koma auknum kvóta til nokkurra flokksgęšinga. Žetta var sérlega ósvķfiš žvķ vitaš var aš bśnašurinn hafši veriš ķ notkun ķ Noregi ķ mörg įr žar į undan. En į žaš var ekki hlustaš - įkvęšiš var ekki tekiš śt.

Mikil og almenn óįnęgja var meš makrķlfrumvarp Siguršar Inga; žar meš tališ hjį Landsambandi smįbįtaeigenda sem ekki vildi setja makrķlinn ķ kvóta – aš allir smįbįtar sętu viš sama borš. Siguršur Ingi var aš lokum geršur afturreka meš frumvarpiš - en ekki aš baki dottinn. Hann breytti bara hausnum į frumvarpinu ķ einfalda reglugerš og žar meš var makrķllinn svo gott sem kominn ķ kvóta žó lagaheimildina sjįlfa vantaši. Žetta leiddi einnig til žess aš yfir 20 kvótahęstu smįbįtarnir gengu śr Landssambandi smįbįtaeigenda og stofnušu sķn eigin sérhagsmunasamtök, Félag Makrķlveišimanna.

Nżtt makrķlfrumvarp

Annaš og lķtiš breytt makrķlfrumvarp Kristjįns Žórs, leit svo dagsins ljós ķ maķ 2019 eša réttum fjórum įrum seinna. Žaš var lagt fram ķ skjóli nętur į nįkvęmlega sama tķma og öll athygli žjóšarinnar snérist um žrišja orkupakkann. Frumvarpiš fór žvķ nokkuš įtakalķtiš ķ gegnum Žingiš nema hvaš litlu sérhagsmunasamtökin - hörmušu hlutinn sinn. Eftir žvķ sem ég kemst nęst, hafa allir ķ Félagi makrķlveišimanna nś žegar selt heimildir sķnar til stórśtgeršarinnar. Žar meš talinn Unnsteinn Žrįinsson, formašur félagsins sem seldi makrķlkvótann af Sigga Bessa SF til Skinney Žinganes fyrir a.m.k. 84 milljónir króna.

Kvótabrask-kerfi stjórnarflokkanna lifir žvķ enn góšu lķfi

 


Sjįvarśtvegsdagurinn.

Įrlegur dagur sjįvarśtvegsins var haldinn žann 16. september. Dagurinn gengur śt į aš sannfęra sem flesta um aš "hinn ķslenski sjįvarśtvegur" sé einstakur į heimsvķsu.

Aš žvķ tilefni sagši Bjarni Benediktsson, fjįrmįlarįšherra ķ ręšu sinni aš honum finnist mjög sér­stakt hvernig talaš vęri um greinina. Hvernig litiš vęri fram­hjį žeim drif­krafti sem hann hefur óneit­an­lega leitt fram, sam­hljóminum viš lķf­rķkiš, betri nżt­ingu, meira veršmęti og aš śtgeršin vęri jafn­vel lit­in horn­auga. Fjįr­mįlarįšherra sagšist ekki sjį bet­ur en aš žjóšnżt­ing og upp­taka alls hagnašar vęri bošuš į samfélagsmišlunum. Aš fólk ein­fald­lega įttaši sig ekki į mik­il­vęgi grein­ar­inn­ar. Bjarni var allt aš žvķ sįr og svekktur aš žjóšin skuli ekki falla sem einn mašur aš fótum LĶŚ. 

Nś veit ég ekki hjį hverjum Bjarni leitar sér upplżsinga. En ég er nokkuš viss um aš žaš er ekki til Óla Ufsa bróšur Baldvins tengdaföšur hans. Hann hefur lķkt og ég og margir ašrir réttilega gagnrżnt śtgeršina, śthlutunarkerfiš og fiskveiširįšgjöfina į löngu įrabili. Žį viršist Bjarni ekki įtta sig į žvķ aš óįnęgjan og gagnrżnin beinist heilt yfir ekki aš śtgeršinni sjįlfri - heldur honum sjįlfum - stjórnvöldum į hverjum tķma sem brugšist hefur žjóšinni.  

Ég hef heldur ekki heyrt annaš en aš flestir vilji hag greinarinnar sem mestan. Mér er žvķ nęst aš halda aš Bjarni hlusti ekki į neitt annaš en įróšursdeild LĶŚ. Žvķ nęr enginn įgreiningur er um žau atriši sem Bjarni nefndi. Aš žvķ frįtöldu aš: "En eng­um hef­ur, sem komiš er, tek­ist aš kokka upp upp­skrift af fisk­veišikerfi sem tek­ur žvķ ķs­lenska fram. Hvergi ann­ars stašar hef­ur veriš sett sam­an fisk­veišistjórn­un­ar­kerfi sem tek­ur žvķ ķs­lenska fram žegar kem­ur aš žvķ aš skapa veršmęti fyr­ir žjóšina,“ sagši fjįr­mįlarįšherra ķ ręšu sinni." žetta er einfaldlega rangt hjį Bjarna. Žvķ margoft hefur stjórnvöldum veriš bent į sóknardagakefi Fęreyinga sem almenn įgęgja og samstaša er um žar. Eina óhįša vķsindaskżrslan sem gerš hefur veriš į sjįlfbęrni fiskveiša viš Noršur-Atlandshaf stašfestir žaš - en hér mį einfaldlega ekki nefna žaš.

Mest öll gagnrżnin į kerfiš er tilkomin vegna žess aš aušlindin er ķ raun afhend fįeinum einstaklingum - og afkomendum žeirra - meš roši og beinum til eignar. Aš hryggjastykkiš ķ kerfinu skuli vera einokun, forréttindakerfi fįeinna einstaklinga sem fénżti sameiginlega aušlind žjóšarinnar. Žį sętir žaš furšu aš Sjįlfstęšisflokkurinn skuli standa vörš um žess lags fyrirkomulag. Um žaš stendur įgreiningurinn - hafi žaš fariš framhjį Bjarna.        


mbl.is Įrangurinn sé litinn hornauga
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Hollvinasamtök śtgeršarmanna

Hvaš gengur manninum til.

Sagan endalausa um įgęti kvótakerfisins heldur įfram. Og sem fyrr skiptist hśn ķ tvö horn; milli žeirra sem beinna hagsmuna hafa aš gęta og hinna sem mjög gagnrżnir eru į įgęti kerfisins. En allir vita aš kerfiš er lokaš forréttinda- og sérhagsmunakerfi fįrra śtvalina įsamt nżtingarstefnu Hafró sem hefur sżnt sig aš hafa aldrei boriš neinn raunverulegan įrangur.

Žaš eru ekki andstęšingar kerfisins sem mest hafa sig ķ frammi ķ umręšunni žessa dagana; heldur sjįlfskipašir sótraftar sem reglulega eru settir į flot til aš freista žess aš flķka upp į laskaša ķmyndina. Einn žeirra er Brynjar Nķelsson žingmašur sem sér įstęšu til aš koma Samherja til hjįlpar - į žeirra erfišu tķmum.

Ķ nżlegri grein į Vķsi.is skautar Brynjar fimlega yfir sögu fiskveišikerfisins og lętur stašreyndirnar ekki žvęlast of mikiš fyrir. Brynjar byrjar grein sķna į aš taka žaš fram aš žegar kvótakerfinu var komiš į 1984 hafi frjįlsar veišar veriš hér į Ķslandsmišum ķ takmarkaša aušlind. Hiš rétta er aš frjįlsar veišar voru aflagšar 1977 eša fimm įrum įšur žegar hiš svo kallaša skrapdagakerfi var tekiš upp.

Žį er honum tķšrętt um stöšugar gengisfellingar fyrri tķma og illa reknar bęjarśtgeršir sem kostušu almenning hįar fjįrhęšir. Nś ólst ég upp viš hlišina į ŚA og kannast ekki viš annaš en aš sś bęjarśtgerš hafi alla tķš veriš kjölfestan ķ atvinnulķfi Akureyringa.

Lįn ķ ólįni.

Žį nefnir Brynjar hversu lįnsöm viš höfum veriš aš fara śr sóknarmarkskerfi og yfir ķ aflamarkskerfi įriš 1983. Hér hefši Brynjari dugaš aš Googla - en sennilega hefur hann ekki nennt žvķ. Hiš rétta er aš um įramótin 1983-4 var hiš svo kallaša skrapdagakerfi lagt nišur og blandaš kerfi aflamars- og sóknardagakerfis tekiš upp. Śtgeršir gįtu m.ö.o vališ hvort kerfiš hentaši žeim betur. Ķ byrjun völdu fįar śtgeršir sóknarmarkiš en žeim fjölgaši og į įrunum frį 1986-90 var meira en helmingur žorskaflans veiddur af skipum ķ sóknardagakerfinu. Śtgeršir sem vališ höfšu sóknardagakerfiš gekk m.ö.o. mun betur en žeim sem völdu aflamarkiš. Žaš er ekki fyrr en meš lögum nśmer 38/1990 og frjįlsu -framsali aflaheimilda aš allur flotinn var žvingašur yfir ķ hreint kvótakerfi eins og viš žekkjum žaš. Og krafan kom ašalega frį Hafró sem taldi sig ekki geta “tališ” fiskana ķ sjónum nema afleggja sóknardagakerfiš. Rétt: śt į žaš gengur starf Hafró eins undalega og žaš hljómar; aš telja fiskana ķ sjónum.

Žį segir Brynjar žaš hafa hafi veriš į įrinu 1990 aš framsal aflaheimilda hafi veriš tekiš upp. Hiš rétta er aš framsal aflaheimilda mį rekja allt til įrsins 1984 og var žį bundiš milli skipa innan sömu śtgeršar og sķšan innan sömu verstöšvar. Brynjar nefnir hversu mikil lukka framsališ var fyrir greinina og ķ raun žjóšina alla, en viršist ekki įtta sig į aš frjįlsa –framsališ var ķ rauninni fundiš upp til žess eins aš geta lagt nišur sóknarmarkskerfiš. Frjįlsa-framsališ var m.ö.o “vęngir kvótakerfisins” eins og Kristjįn Pįlsson, fyrrverandi žingmašur sjįlfstęšisflokksins oršaši žaš svo fallega.

Fast žeir sóttu sjóinn.

Įstęšan var sś aš ķ byrjun aflamarksins įriš 1984 var žaš ašeins žorskur sem fór ķ kvóta. Margar kvótalitlar śtgeršir kepptust žį viš aš veiša veršmętan žorsk, sem gjarnan fékk nafniš żsa žegar landaš var, žvķ żsan var enn utan kvóta. Žegar żsan fór sķšan ķ kvóta fengu hinar sömu śtgeršir žvķ drjśgan żsukvóta. Žęr gįtu žannig haldiš įfram aš veiša žorsk og bętt żsu viš — sem svo aftur fékk nafniš ufsi, steinbķtur, keila eša langa viš löndun. Žegar žęr tegundir fóru ein af annarri ķ kvóta fengu žessar śtgeršir śthlutaš ķ samręmi viš meinta veišireynslu — fölsušu löndunarskżrslurnar. Menn stįlu sem sagt einni veršmętari fisktegund sem var ķ kvóta og voru sķšan veršlaunašir fyrir žjófnašinn meš annarri žegar hśn fór ķ kvóta. Žegar allar helstu botnfisk tegundirnar voru komnar ķ kvóta var hluti flotans sem vališ hafši kvótaleišina meš svo brenglaša veišireynslu į pappķrunum, aš žaš var ekki višlit aš veiša eftir henni. Lendingin var fullt-framsal aflaheimilda, svo hęgt vęri aš vinda ofan af vitleysunni. Žannig var nś žaš Brynjar minn.

Gjafakvótinn.

Žį segir Brynjar aš Samherji hafi ólķkt mörgum öšrum haft litlar sem engar veišiheimildir ķ upphafi kvótakerfisins, vart meira en einhver trilla. Žetta stenst heldur ekki. Žvķ žeirra fyrsta skip, frystitogarinn Akureyrin EA 10 fékk tęplega 3.400 tonna žorskkvóta. Meš togaranum Gušsteini GK fékk Akureyrin 1.380 tonna gjafakvóta auk 1.997 tonna skipstjórakvóta Žorsteins Vilhelmssonar, samtals aš veršmęti ca 10 milljarša ķ dag. Žaš rótfiskašist į Akureyrina sem var sį drįttarkįlfur sem lagši grunninn aš śtženslu Samherja nęstu įrin - en žaš er önnur saga.

Brynjar bętir viš aš eftir 1990 žegar markašur var kominn meš veišiheimildir hafi Samherji tekiš mikla įhęttu, vešsett sig upp ķ rjįfur, og keypt aflaheimildir jafn og žétt. Ég set spurningamerki viš aš žeir Samherjar hafi tekiš mikla įhęttu; žvķ žeir lögšu aldrei fram neitt eigiš fé; eingöngu lįnsfé frį Landsbankanum meš įbyrgš frį Akureyrarbę. En duglegir voru žeir og eldklįrir svo mikiš er vķst.

Markmišiš stjórnvalda meš frjįlsa -framsalinu 1990 var aš stušla aš hagręšingu og ekki sķst aš minnka flotann sem talinn var allt of stór. Til aš svo mętti verša fylgdi frjįlsa-framsalinu sérstök skattkerfisbreyting sem kom žeim sérlega vel sem betri ašgang höfšu aš bankakerfinu. Öll kvótakaup var žį hęgt aš eignfęra og afskrifa 20% į įri - og koma sér žannig hjį žvķ aš borga 45% tekjuskatt sem žį var. Afskriftirnar lękkušu smį saman og endušu ķ 6 % įriš 2003. En žį var lķka nęr öll “hagręšingin” um garš gengin hjį stórśtgeršinni eins og viš žekkjum hana ķ dag. Megniš af žessum višskiptum fór einnig fram į genginu +/- 200 kr. kķlóiš sem ķ dag er metiš į nįlęgt 3.000 kr. Žess eru dęmi aš žeir sem bestan ašgang höfšu aš bankakerfinu og duglegastir voru aš afskrifa borgušu nęr engan tekjuskatt į žessu tķmabili – Skatturinn sį sem sagt um aš borga nżju heimildirnar.

Einstakur įrangur?

Žį segir Brynjar aš nśverandi fiskveišistjórnarkerfi hafi reynst vel, sjįlfbęrt kerfi öfugt viš žaš sem gerist hjį öšrum fiskveišižjóšum. Žegar samdrįttur ķ heildarafla frį aldamótum til dagsins ķ dag er borinn saman viš heildarafla ķ Noregi og fiskveišižjóša innan ESB, žį er samanburšurinn okkur ekki hagstęšur. Meš öšrum oršum žį hefur samdrįttur ķ heildarafla veriš umtalsvert meiri hjį okkur en žeim yfir sama tķmabil.

Į 25 įra tķmabili frį įrinu 1950 til 1975 var žorskaflinn aš mešaltali 438 žśsund tonn. Žaš var svo ķ kjölfar Svörtu skżrslu Hafró įriš 1975 sem markviss "uppbygging” į okkar helstu fiskstofnum hófst. Eftir 35 įra svo kallaša uppbyggingu er įrlegur žorskafli nś ašeins lišlega 200 žśsund tonn - og į nišurleiš samkvęmt nżju stofnmati Hafró.

Viš erum žar fyrir utan nęr alveg bśin meš lošnuna, innfjaršarękjuna, śthafsrękjuna, humarinn, śthafskarfann, djśpkarfann, hlżrann, skötuselinn og mest allan flatfisk allt ķ kringum landiš.. Žetta er sagt vera "einstakur įrangur” og žvķ ekkert skrķtiš aš ašrar žjóšir séu sagšar horfa öfundaraugum til okkar.

 

Žessi grein birtist ķ Fréttablašinu ķ dag 10 jśnķ 2020.


10 bįtar į leišinni - śt

Hvaš segir žessi frétt okkur? Hśn segir okkur t.d. aš žjóšir sem sagt er aš standi okkur langt aš baki ķ sjįvarśtvegi, eru aš gera žaš bara įgętt. Žessar žjóšir vęru ekki aš kaupa bįta af Trefjum sem bżr viš tvöfaldan launakostnaš mišaš viš marga ašra, nema vegna žess aš žeir sjį sér hag ķ žvķ, geti gert žį śt og lifaš į žvķ.

Viš skulum bara horfast ķ augu viš aš smįbįtaśtgerš į Ķslandi er komin aš fótum fram. Ef viš skošum mešalaldurinn į smįbįtaflotanum er hann nęrri žvķ aš komast į fimmtugs aldurinn. Žaš hefur nęr engin endurnżjum įtt sér staš į undanförnum 20 įrum, ef frį eru talin nokkur skip 13- 15 metrar aš stęrš. Žó žau tilheyri smįbįtaflotanum ķ dag veit hver mašur aš žaš eru ekki smįbįtar. Ég er aš tala um bįta undir 10 metra sem flestir eru ķ strandveišikerfinu. Žaš kerfi er eins og viš vitum ekkert til aš byggja į og er hvorki til žess falliš aš lifa į žvķ né deyja. Žó frekar deyja žvķ flestir sem strandveišar stunda eru um og ķ kringum ellilķfeyris aldurinn. Žaš er vissulega grįtbroslegt, vegna žess aš kerfinu var aš sögn komiš į til aš auka nżlišun ķ greininni.

Žį hefur į undanförnum įrum veriš einkar sérkennilegt aš fylgjast meš umręšu stjórnmįlamanna um smįbįtakerfiš, žvķ dramatķkin hefur į köflum veriš lķkust žvķ aš til hafi stašiš aš eitra fyrir ungabörnum ef nokkrum dögum eša kķlóum yrši bętt viš heimildirnar.    

Viš stöndum frammi fyrir žvķ aš smįbįtaflotinn er aš žurrkast śt. Į įkvešnu įrabili voru t.d. smķšašir hér yfir 400 Sómabįtar, en žaš sem af er žessari öld eru žeir ašeins rśmlega 20. Nęr öll bįtasmķši hefur lagst af ķ landinu aš Trefjum frįtöldum sem smķšar nęr eingöngu fyrir erlenda markaši. Fyrir utan Trefjar ķ Hafnarfirši höfšum viš Samtak, Bįtasmišju Gušmundar og Mótun sem allt er fariš ķ žrot. Žį er Seigla brunnin ķ annaš eša žrišja skiptiš og rśstir einar. Einnig voru smķšašir bįtar hjį Knörr į Akranesi og einn og einn hjį Baldri į Hlķšarenda viš Akureyri. Žaš eina sem heldur lķfinu ķ žeim fįu sem eftir eru er višhaldsvinna, sķšustokkar og žess hįttar.

Žaš er kaldhęšnislegt aš horfa upp į žetta, hjį žjóšflokki sem telur sig fremstan og mestan žegar kemur aš fiskveišum og vinnslu - en getur ekki gert śt smįbįta. Ef markmiš stjórnvalda (LĶŚ) er aš drepa alla smįbįtaśtgerš ķ landinu žį eru žeir vissulega į réttri leiš.

Viš erum žar fyrir utan aš verša bśnir meš lošnuna, rękjuna, ķslensku vorgotsķldina, humarinn, śthafskarfann, djśpkarfann og mest allan flatfisk allt ķ kringum landiš.. Megniš af žessu til aš "byggja upp" allt of stóran žorskstofn til aš standa undir 250 žśsund tonna veiši. Žorskstofninn er stórlega vannżttur svo miklu nemur. Įrangursrķkast vęri aš bęta viš öšrum 200 žśsunt tonnum eša gefa allar veišar frjįlsar ķ eitt įr og sjį svo til. En žaš vill Stórśtgeršin sem allt į og öllu ręšur alls ekki. Hśn vill ekki meiri žorskveiši, žvķ afhendingaröryggiš er fyrir öllu eins og viš vitum. Hśn vill geta sent togarann śt og hann fyllt sig į innan viš fjórum sólarhringum eša fyrr. Svo koma menn fram ķ fjölmišlum og vilja kenna breyttum umhverfis įstęšum um alla hluti, žegar žaš er lķklegast rotin sérhagsmunagęsla örfįrra ašila sem keyrir alla eyšinguna įfram - jafnt ofan- sem nešansjįvar.      


mbl.is Tķu bįtar į leišinni frį Trefjum
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Vilja sérlög um makrķlinn.

Félag makrķlveišimanna er félag um sérhagsmuni nokkurra śtgerša sem fęršar voru sérstakar aflaheimildir "į silfurfati" meš reglugerš frį žvķ ķ maķ mįnuši 2015. Žaš var eftir aš rķkistjórnin meš Sigurš Inga, sem sjįvarśtvegsrįšherra hafši reynt aš lögsetja makrķlveišarnar. 691.mįl, žingskjal 1165. En vegna almennrar andstöšu og undirskrifta m.a. 48 žśsund landsmanna gekk lagafrumvarpiš ekki ķ gegn. Žvķ er makrķlveišum ķ dag stjórnaš meš reglugerš Nr. 523/2015 sem ķ öllum atrišum er samhljóma lagafrumvarpinu og hefur įrlega endurnżjast óbreytt.

Ķ kaflanum um veišar smįbįta kemur fram hvaš smįbįtar mega veiša mikiš af makrķl og voru bįtarnir žegar mest lét ķ heildina 121 įriš 2014. Ķ félagi makrķlveišimanna eru ašeins 20 smįbįtar meš yfir helmig allra veišiheimilda. Žvķ žarf ekki aš koma neinum į óvart aš žaš eru žeir sem standa aš žessu félagi. Žaš voru žeir sem klufu sig śr Landsambandi Smįbįtaeigenda sem lagšist alfariš gegn kvótasetningu į makrķl. Žaš gįtu žeir sem aš žessu sérhagsmunafélagi standa ekki sętt sig viš. Žaš skal tekiš fram aš nokkrir žeirra sem žar eru ķ forsvari fį miklu meiri heimildir en žriggja įra veišireynsla žeirra sagši til um. Ķ lagafrumvarpinu frį 2015 er žaš sérstaklega tekiš fram aš nokkrum tilteknum śtgeršum skuli umbunaš meš 43% auka heimildum umfram žeirra veišireynslu og eru žaš žeir hagsmunir sem nś į aš berjast fyrir aš sett verši sérstök lög um. 

Žaš ętti öllum aš vera ljóst sem fylgst hafa meš stjórn fiskveiša aš sjaldan er ein bįran stök. En aš žaš skuli hafa rataš ķ lagafrumvarp įriš 2015 og sķšan reglugerš aš nokkrum tilteknum einstaklingum skulu śthlutaš 43% meiri aflaheimildir ķ makrķl en veišireynsla žeirra sagši til um, er einstakt žegar kemur aš śthlutun veišiheimilda. 

Ķ reglugeršinni segir aš tilteknum einstaklingum skuli umbunaš vegna framlags žeirra viš žróun į žeim veišibśnaši og žeirri veišitękni sem notuš er viš makrķlveišar smįbįta į Ķslandi. Hiš rétta er aš žeir hafa ekki žróaš eitt né neitt; bśnašurinn er ķ einu og öllu norskur og hafši veriš ķ notkun į skipum ķ Noregi ķ fimm įr įšur en hann barst hingaš til lands.

En hvernig mį žaš gerast aš ķ lagafrumvarp rati lygi og ómerkilegheit eins og žessi? Jś, kaflinn um veišar smįbįta mį nokkuš öruggt telja aš hafi veriš saminn af einum af žeim einstaklingum sem mest hafa haft sig ķ frammi hjį žessum litlu sérhagsmunasamtökum. Žeir höfšu aš ég veit greišan ašgang aš Sigmundi Davķš og Sigurši Inga sem žį var sjįvarśtvegsrįšherra. Öšruvķsi hefši žessi gjörningur aldrei getaš įtt sér staš. Ķ einni umsögninni viš lagafrumvarpiš er žess sérstaklega getiš aš bśnašurinn sé norskur og žetta įkvęši beri aš leišrétta en allt kom fyrir ekki. Enginn hafši įhuga į aš leišrétta lygina og allir žeir sem žį voru ķ Atvinnuveganefnd virtust bęši vera blindir og heyrnarlausir. En žingiš og žjóšin hafnaši lögunum eins og viš vitum - žó žeim hafi sķšan veriš framfylgt meš óbreyttri reglugerš af žremur sjįvarśtvegsrįšherrum.

En nś eftir dóm Hęstaréttar er fjandinn laus og lķklegt aš miklar breytingar verši į makrķlreglugeršinni. Félag makrķlveišimanna er žvķ ešlilega uggandi um aš hluti af žeirra sérhagsmunum verši tekinn af žeim og fęršur öšrum. En žaš skal tekiš fram aš žeir geršu engar athugasemdir viš, heldur žvert į móti, aš žeim skyldi śthlutaš 43% umfram veišireynslu - svo ašrir makrķlsjómenn fengu minna sem žvķ nemur. Til samanburšar fengu forrįšamenn žessa samtaka į silfurfati fį 250-350 tonna aflaheimildir žegar stór hluti makrķlbįta fengu innan viš 25 tonn.   

Undirritašur var eigandi smįbįts sem sérstaklega var breytt og śtbśinn til makrķlveiša. Mér var śthlutaš 3,2 tonnum. ( žrjś-komma-tvö-tonn )

Mašur žarf ekki aš vera fiskur til aš vera tvöfaldur ķ rošinu.     

 

           


mbl.is Vilja sérlög um makrķl
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Nżtt rannsóknarskip?

Žaš segir ķ fyrirsögninni aš "nżtt skip muni bęta rannsóknir". Ég er algerlega ósammįla žvķ. Hvaš er žaš annars sem nżja skipiš į aš gera sem eldri skipin geta ekki; nįkvęmlega ekkert sem skiptir mįli. Forstjóri Hafró nefnir ķ mešfylgjandi vištali; aš hęgt verši aš vera śti ķ verri vešrum - viš lošnumęlingar. Nś spyr ég, er einhver knżjandi žörf į žvķ? Nei svo sannarlega ekki. Žvķ viš eigum einn glęsilegasta flota uppsjįvarskipa sem er fullfęr um aš finna žęr lošnu - pešrur sem finna žarf žegar mest į reynir eftir įramótin. Žannig hefur žaš veriš undanfarin įr, enda best aš hafa sem flest skip viš leitina sem geta fariš yfir sem stęrst hafsvęši į sem skemmstum tķma. Žį dreg ég ķ efa aš nżja rannsóknarskipiš verši bśiš betri tękjakosti en uppsjįvarflotinn - žvķ hann er einfaldlega ekki til. Svo er žaš sér kapituli aš kunna į tękin ķ dag. Ég sé t.d. nżja skipiš fara śt eftir įramót aš leita aš lošnu og žaš verši ekki fyrr en aš lokinni vertķš aš žeir verši farnir aš nį žokkalgum tökum į tękninni.

Mun nżja skipiš gera eitthvaš fyrir okkur varšandi žorskinn? Ekki kem ég auga į žaš. Žvķ hryggjarstykkiš ķ stofnmati Hafró er togararalliš sem saman stendur af togi nokkurra skipa į nįkvęmlega sama tķma įr hvert - og ennžį gert meš sama hętti og get var fyrir 1980. Žar mį heldur engu breyta sem spillt gęti samanburši viš fyrri rannsóknar. Ég gęti t.d. alveg trśaš žvķ aš millibobbingarnir séu enn į sķnum staš. Vandamįliš er ekki aš žaš vanti nżtt skip, nż gögn eša fleiri sżni til aš rżna ķ. Enda snżst nśtķma fiskifręši um aš rżna ķ tölvur og formślur frekar en nokkuš annaš.  Vandamįliš er stofnunin sjįlf og hefur veriš allar götur frį stofnun hennar. Fjölmörg gögn og skżrslur stašfesta žaš.

Frį įrinu 1950-1975 var mešalafli ķ žorski 450 žśsund tonn. Allan žann tķma vorum viš meš stóran flota Breta og Žjóšverja sem lengst af fiskušu fyrir innan 12 mķlurnar meš klędda poka og minni möskva en eftir aš "okkar fęrustu vķsindamenn" tóku yfir stjórnina. Fyrstu įrin eftir aš Hafró kom til sögunnar hélst afli nęr óbreyttur, en sķšan fór aš sķga į ógęfuhlišina og afli fór į tķmabili nišur ķ žrišjung žess sem įšur var. Afli var sem sagt ķ sögulegri lęgš u.ž.b. 20 įrum eftir aš rįkum śtlendinga śt fyrir 200 mķlurnar og viš einir sįtum aš aušlindinni.

Sķšastlišin 40 įr höfum viš veriš aš "byggja upp" samkvęmt nżtingarstefnu Hafró. Į öllum žeim tķma erum viš rétt nśna aš nįlgast 75% af žeim jafnstöšuafla sem var fyrir daga Hafró. Og žaš stórundalega er; aš žetta er tališ vera įrangur sem blįsinn er upp i fjölmišlum. 

Vissulega er žorskstofninn ķ sögulegri stęrš um žessar mundir - en veit žaš į gott? Nei svo sannarlega ekki, žvķ ekki mį veiša nema 20% af višmišunarstofninum įr hvert - eša u.ž.b. jafn mikiš og įrlega drepst nįttśrulegum daušdaga. Žį er samsetning stofnsins afskaplega óhagstęš. En hśn samanstendur af óvenju hįu hlutfalli af gömlum įrgöngum - stórum fiski - sem étur ungvišiš. Žetta sżnir sig ķ afla strandveišisjómanna. En mjög vķša eru žeir aš fį 5+ og jafnvel 8+. Yngstu įrgangana finnum viš svo ķ maganum į žeim stóru.                   


mbl.is Nżtt skip mun bęta rannsóknir
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Vinsamleg tilmęli til Vinstri gręnna.

Ég hętti mér ekki ķ brottkastumręšuna aš žessu sinni, en ég tók virkan žįtt ķ henni įrin 2003- 2006 svo ég fékk alveg nóg af..... Hins vegar sendi ég völdum žingmönnum smį pistil ķ kjölfar fréttažįttar Helga Seljan, Kveikur ķ gęrkveldi... Ķ pistlinum er ég aš ķ ašra röndina aš reyna aš brżna kutann fyrir Katrķnu Jak. En fyrir viku sķšan hafši ég sent henni annan og żtarlegri sem er of langur hér inni.   

 

Žingflokkur Vinstri gręnna. 21.11 2017.

Ķ sķšustu viku skrifaši ég pistil sem ég kallaši, innlegg ķ samningavišręšur, Katrķnar Jakobsdóttur viš žį Bjarna Ben og Sigurš Inga. Ķ pistlinum tiltók ég nokkur atriš sem ég taldi brżnt aš hafa ķ huga ķ samningum hennar viš žį fulltrśa forréttinda og sérhagsmuna. Nefndi ég alveg sérstaklega hvernig Siguršur Ingi misbeitti valdi sķnu og sżndi fįheyrša ósvķfni er hann sem sjįvarśtvegsrįšherra hóf įriš 2015 aš reyna aš koma makrķlveišum smįbįta ķ kvóta.

Žó flestum sé ljóst aš mašur meš ónżta kennitölu og afglöp į ferilskrįnni eigi mjög litla möguleika į žokkalegu starfi ķ einkageiranum, žį er allt annaš upp į teningnum į hinu pólitķska sviši. Žaš sem mér yfirsįst um daginn er sś yfirvofandi hętta aš blessašur mašurinn verši endurrįšinn. Ef žaš gerist verša Vinstri gręn aš standa alveg klįr į nokkrum atrišum. Ķ fyrsta lagi aš viš erum ekki meš “besta fiskveišikerfi ķ heimi” sem allir horfa öfundaraugum til. Sś mżta er oršin žaš žvęld eins og viš sįum ķ žęttinum Kveik ķ Sjónvarpinu ķ kvöld; aš žorskur sem hangir į skreišarhjalla er sem ferskfiskur ķ samanburši.

Nįgrannažjóšir okkar sem “tekiš hafa okkur til fyrirmyndar” eru nś hver af annarri aš laga kśrsinn og snśa sinni śtgerš af rangri leiš. Žaš er m.a. aš renna upp fyrir mörgum aš žaš žarf ekki togara hlašinn meiri tękni en geimskip til aš veiša žorsk į grunnslóš. Sérstaklega ekki žegar haft er ķ huga aš žorskaflinn hér viš land er ekki meiri en hann var į įrunum į milli fyrri- og seinni heimsstyrjalda.

Žaš er allt gott og blessaš meš tęknina en žaš į ekki aš leyfa henni aš drepa lķfiš į landsbyggšinni ķ leišinni. Žį hafa sķfellt fleiri veriš aš įtta sig į žvķ aš žaš er eitthvaš verulega rangt viš žį žróun aš ętla stöšugt aš fękka žeim sem lifibrauš sitt hafa af sjómennsku į sama tķma og atvinnužróunarfélög gera hvaš žau geta til aš finna upp į - bara einhverju ķ stašinn. Į mešan syndir žorskurinn įhyggjulaus fyrir utan bryggjuna; vegna žess aš nokkrir menn, żmist fyrir sunnan eša noršan, eru sagšir eiga hann.

Žaš bįrust fréttir af žvķ fyrir um tveim vikum aš ESB hafi miklar įhyggjur af fękkun sjómanna og ętli aš snśa žeirri žróun viš. Žeir hafa miklar įhyggjur žrįtt fyrir aš sjómenn ķ fullu- eša hlutastarfi séu nįlęgt 70 žśsund innan žeirra vébanda. Og hvers vegna skyldi žaš nś vera; jś vegna žess aš žeir skilja mikilvęgi žess aš menn geti stundaš žį atvinnu sem hugur hvers og eins stendur til – fyrir utan kśltśrinn ķ byggšunum sem annars myndi hverfa. Hér heima hafa menn hins vegar žurft aš kęra rķkiš til Mannréttindanefndar Sameinušu žjóšanna sem įlyktaši žeim ķ hag. Og hvernig brugšust stjórnvöld viš; jś meš žvķ aš gera eins litiš og hęgt var aš komast upp meš.

Er viš öšru aš bśast žar sem heimskan rķšur hśsum. Formašur Sjįlfstęšisflokksins Bjarni Ben, sagši t.d. fyrir stuttu sķšan… aš hann skildi ekki žessa strandveiši, žvķ žaš mętti spara mikinn mannskap meš žvķ aš taka žennan afla meš einu lķnuskipi. Hann viršist ekki skilja aš žaš er żmislegt fleira sem gefur lķfinu gildi en aš spila golf, fara til Florida eša renna sér į skķšum ķ Ölpunum. Menn eru bara ekki allir eins innréttašir og Bjarni.

Nema Bjarni hafi veriš aš meina eitthvert af lķnuskipum tveggja stęrstu lķnuśtgerša landsins. Mešalaldur skipa žessa fyrirtękja er annars vegar 42 įr og hins vegar 49 įr. Žessi glęsilegu fyrirtęki hafa m.ö.o ekki veriš aš henda miklum fjįrmunum ķ nżsmķši ķ gegnum tķšina. En samkvęmt efnahafsreikningi žeirra er samt alveg klįrt aš žau hafa veriš aš henda žeim eitthvert. Žvķ fastafjįrmunirnir eru minni en vaxtaberandi langtķmaskuldir. Žęr eiga meš öšrum oršum ekki neitt ķ gömlu skipunum heldur. Einu bókfęršu eignir žeirra er kvótinn - sem ef mig misminnir ekki er sameign žjóšarinnar.

Žaš sama mį raunar segja um Granda. Fastafjįrmunirnir mķnus vaxtaberandi langtķmaskuldir eru ašeins rétt yfir nśllinu sķšast žegar ég athugaši. Talandi um vexti, žį er sennilega öll sś glęsilega uppbygging sem aš undanförnu hefur įtt sér staš ķ skipum og hįtękni- frystihśsum fjįrmögnuš erlendis frį, į vöxtum sem eru eitthvaš ašeins fyrir ofan nślliš. Undirritašur getur stašfelst aš smįbįtaflotinn er aš fjįrmagna sig į 8-9% … er einhver aš tala um mismunun eša ašstöšumun?... er stórśtgeršin yfir höfuš aš nota ķslensku krónuna, ég bara spyr.

Nś duga engar smįskammtalękningar lķkt og aš fęra einn dag af svęši C yfir į svęši D eša annan sambęrilegan fķflagang. Žeirri ósvinnu stjórnvalda aš etja einum hópi smįbįta gegn öšrum eins og mżmörg dęmi er um žarf aš linna. Žį verša stjórnvöld einnig aš įtta sig į aš nęr allir sem berjast fyrir kvóta - um allt og ekkert – gera žaš ķ žeim eina tilgangi aš geta selt hann sķšar meir. Lyfleysu tķmabilinu į žannig aš vera lokiš og annaš tķmabil runniš upp žar sem handfęraveišar verša frjįlsar aš įkvešnum skilyršum uppfylltum. Punktur.

Umręšan og žrżstingurinn į stjórnvöld og stórśtgeršina viršist ętla aš koma aš utan lķkt og vökulögin geršu į sķnum tķma. Sem fyrr segir hefur ESB miklar įhyggjur af samžjöppun ķ sjįvarśtvegi og allri gręšisvęšingunni sem žar hefur oršiš. Hvort “innganga” Samherja ķ ESB hafi eitthvaš meš žaš aš gera skal ósagt lįtiš.

Į rįšstefnu ķ Tromsö ķ Noregi um daginn spannst sterk umręša um žaš meš hvaša hętti smįbįtaflotinn gęti varist yfirgangi stórśtgeršanna. Mešal žess sem fram kom fram var tillaga prófessor viš hįskólann žess efnir aš leitaš yrši til Mannréttindadómstólsins ķ Hag til aš verja ešlileg og sjįlfsögš mannréttindi smįbįtasjómanna. Žį voru aš berast fréttir af žvķ aš nįšst hafi breiš samstaša allra stjórnmįlaflokka ķ Danmörku um aš stöšva beri samžjöppun veišiheimilda og koma žannig ķ veg fyrir aš stęrri śtgeršir gangi af smįbįtaśtgerš daušri.

Hér heima er žaš helst aš frétta aš ķ sķšustu viku var haldin tveggja daga rįšstefna ķ Hörpu um sjįvarśtvegsmįl. Žaš voru haldin a.m.k. 14 erindi og fjöldi mįlstofa žar sem nįnast allt sem viškemur nśtķma sjįvarśtvegi var tekiš fyrir og grandskošaš - allt nišur ķ smęstu örverur - en ekkert um mannverur.

Ef Vinstri gręn standa ekki ķ lappirnar ķ samningum sķnum viš fulltrśa forréttinda og sérhagsmuna, er flokkurinn varanlega bśinn aš spyrša sig viš spillingaöflin…

Undirritašur er fyrrverandi veišarfęrasölumašur og smįbįtaeigandi.

atlihermanns@gmail.com


mbl.is „Veršur kęrt strax ķ fyrramįliš“
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Žaš veršur engin sįtt.

Žorgeršur Katrķn segir „Ég held aš lyk­ill­inn aš žvķ aš skapa sįtt sé aš śt­geršin greiši aukiš gjald ķ sam­eig­in­lega sjóši sam­fé­lags­ins.“ Ég er ekki sammįla Žorgerši žarna. Heldur er umręšan skipulega sett ķ žennan farveg, vegna žess aš žessi nįlgun hentar stórśtgeršinni sem hefur töglin og hagldirnar. Žaš skiptir śtgeršina nefnilega nįkvęmlega engu mįli hvort hśn greišir nokkrum krónum meira eša minna ķ veišileyfagjald. Žaš hentar śtgeršinni aš lįta žaš lķta žannig śt aš žetta sé įsetningasteinninn.

Mįliš er į mešan stjórnvöld reyna ekki neitt aš koma til móts viš žekkta gagnrżni Mannréttindanefndar Sameinušu žjóšanna į fiskveišikerfiš - žį veršur engin sįtt.

Žegar forréttindi fįeinna einstaklinga eru lįtin aftengja 75 grein stjórnarskrįrinnar um atvinnufrelsi- veršur engin sįtt.

Ef einhver smį vilji er til stašar um aš skapa einhverja sįtt. Žį getur Žorgeršur Katrķn byrjaš į žvķ aš fella nišur reglugerš Nr. 532/2015 žar sem ašeins 20 smįbįtum af žeim 120 sem fjįrfest hafa ķ dżrum bśnaši til veišar į makrķl, fį rśmlega helminginn af öllum heimildum flotans.

Į mešan nokkrum sérvöldum einstaklingum eru fęršar 43% meiri veišiheimildir ķ makrķl en veišireynsla žeirra segir til um - veršur engin sįtt.

Žessa fįrįnlegu reglugerš kom Siguršur Ingi į eftir aš hafa veriš geršur heimaskķtsmįt ķ mai 2015 meš lagafrumvarp sama efnis. Žorgerši Katrķnu er sem sagt ķ lófa lagiš aš aftengja makrķlreglugeršina sé nokkur vilji til žess. Žaš myndi svo sannarlega auka lķtillega lķkurnar į sįtt ķ greininni - og sżna ķ leišinni aš hreinręktuš spilling og gróf mismunun frį framsóknarflokknum veršur ekki višhaldiš af Višreisn.


mbl.is Vill skapa sįtt um sjįvarśtveginn
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Betri nżting, en hvaš svo

Gefum okkur aš žetta sé allt rétt hjį Žorsteini Mį. En žį er žvķ ósvaraš hvaš Noršmenn eigi eiginlega aš gera viš skreiina til aš auka nżtinguna og žar meš veršętin į henni - og standa okkur žar meš į sporši. Skreiin er göngufiskur sem blossar upp į žessum tķma įrs. Žetta er žorskur sem hverfur aftur jafn fljótt og hann kemur. Viš žekkjum žessa vertķšarstemmingu žeirra sem kennd er viš Lofotenn svęšiš. Žaš er einfaldlega ekki ķ boši aš dreifa veišunum yfir įriš eins og viš getum og gerum varšandi okkar žorskveišar. Til samanburšar; af hverju veišum viš ekki grįsleppu eša tökum upp kartöflur allt įriš?

Umręšan og samanburšurinn viš Noršmenn er žvķ sem fyrr į röngum forsendum og til žess eins aš kasta rżrš į žį og upphefja okkur sjįlfa. Mér finnst samt eitthvaš merkilegra viš aš veiša 600 žśsund tonn af žorski en 200 žśsund. Žį finnst mér einnig merkilegra aš sjį 10 žśsund hafa afkomu sķna af fiskveišum en 3 žśsund svo einhver tala sé nefnd til samanburšar.

Nś į ég 11 tonna hrašfiskibįt sem ég endurbyggši og śtbjó sérstaklega fyrir makrķl - sem žį var kallašur engispretta hafsins - vegna žess hversu stór stofninn er. Ég hafši rétt hafiš veišar žegar sjįvarśtvegsrįšherra stöšvašaši veišar smįbįta. Žaš nęsta sem rįšherra gerši var aš hann setti makrķllinn ķ kvóta og žvķ fę ég engan kvóta - žó svo aš veršiš fęri aftur upp og veišarnar yršu aršbęrar einhvern tķma seinna. Žaš er bśiš aš gefa makrķlinn nokkrum śtvöldum. 

Ég get vissulega leigt mér žorsk til aš hafa einhver not fyrir bįtinn - en žaš er sem kunnugt er betra aš gera ekki neitt.

Ég get lķka fariš į strandveišar og kroppaš inn į bįtinn einhver tonn ķ sumar. En ekki meira en žaš žvķ žess er vandlega gętt af "hagsmunaašilum" aš ég komi ekki meš nema nokkur hundruš kķló śr hverri veišiferš - og svo er dagarnir skammtašir og einnig tķminn sem ég mį vera aš veišum - - svo stofninum stafi nś ekki hętta af.

En ég get lķka fariš meš bįtinn til Noregs og komiš honum inn ķ litla kerfiš žar. Žaš tęki mig u.ž.b. eitt įr aš koma žvķ ķ kring. Žar fengi ég aš veiša tęp 50 tonn af žorski auk frķa żsu og ufsa.

Hvort kerfiš er betra?   

 

         


mbl.is Gerum meiri veršmęti śr sjįvarafla
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Fįheyrš ósvķfni.

08.19.Nordvag02cÉg er eigandi krókabįts meš skipaskrįrnśmeriš 7126. Bįtinn endurbyggši ég į sķšasta įri og śtbjó sérstaklega til krókaveiša į makrķl. Žaš gerši ég ķ trausti žess aš réttlįtari og nśtķmalegri ašferšir yršu teknar upp viš śthlutun į veišiheimildum ķ makrķl, ašrar en žęr umdeildu ašferšir sem viš žekkjum śr kvótakerfinu.

Eitt augnablik hélt ég aš meš tilkomu žessa nżja nytjastofns hefšum viš lęrt af biturri reynslu fyrri įra og aš jafnręšisregla stjórnarskrįrinnar yrši jafnvel höfš til hlišsjónar viš śthlutun Žau rök sem alla jafna liggja aš baki žeirri įkvöršun aš tiltekinn fiskstofn skuli vera kvótastżršur eru žau aš meš žvķ sé veriš aš koma ķ veg fyrir ofveiši og stušli aš uppbyggingu stofnsins, sé talin žörf į žvķ. Žetta eru rökin sem notuš voru fyrir upptöku į kvótakerfinu į sķnum tķma. Žvķ er frįleitt aš ętla aš lķf- eša vistfręšileg rök liggi aš baki žeirri įkvöršun aš kvótasetja beri vistvęnar krókaveišar smįbįta, sem ašeins nį til 0,5% af heildarstofninum.Žar fyrir utan hefur makrķllinn veriš kallašur engispretta hafsins og žvķ veriš haldiš fram aš afrakstri annarra nytjastofna geti stafaš hętta af honum.

Engin rök męla meš žvķ aš makrķlveišar smįbįta séu kvótasettar, heldur žvert į móti. Hvaš ef t.d. Steingrķmsfjöršur į ströndum fylltist af makrķl lķkt og geršist įriš 2013. Ašeins žrķr heimabįtar hafa einhverja veišireynslu; en samtals įtta bįtar frį Hólmavķk og Drangsnesi sem fjįrfest hafa ķ makrķlbśnaši og hófu veišar į sķšasta įri munu žurfa aš horfa ašgeršarlausir į. Hvaš ef eigandi śtgeršar sem śthlutaš hefur veriš veišiheimildum įkvešur aš hefja ekki veišar vegna lękkandi veršs į makrķl og hękkandi veišileyfagjalds.Hverjum mun žaš gagnast?

Žörf ķ žįgu hverra?

Žegar tillögur rķkisstjórnarinnar vašandi smįbįtaflotann eru skošašar kemur ķ ljós aš hygla į sérstaklega eigendum nokkurra smįbįta sem fyrstir hófu veišarnar įrin 2009 - 2012. Žeim veršur umbunaš meš 43% vęgi umfram alla žį sem į eftir komu. Žetta er rökstutt žannig aš į žeim tķma hafi stašiš yfir įkvešin žróun į “veišitękni og veišarfęrum” sem žeir sem į eftir komu hafi notiš góšs af eins og segir ķ frumvarpinu. Žetta er svo mikill žvęttingur aš oršalagiš eitt getur valdiš velgju.

Ég hef sjįlfur tekiš žįtt ķ aš smķša makrķlbśnaš ķ nokkra bįta og get žvķ stašfest aš śtfęrslan į umręddum bśnaši er öll sótt til fręnda okkar Noršmanna, sem ķ 12 įr hafa notaš sams konar bśnaš meš įgętis įrangri. Žaš er m.ö.o. nįkvęmlega engin ķslensk žróun į bak viš žennan bśnaš eins og sagt er. Žaš er lygi sem bśiš er aš sanna en samt veršur žvęlan ekki leišrétt. 

Af yfir 100 makrķlbįtum hafa ašeins žeir sem aš eigin sögn “žróušu veišitęknina“ beitt sér fyrir kvótasetningu smįbįta į makrķl. Sį sem haršast hefur beitt sér heitir Davķš Freyr Jónsson, eigandi Fjólu GK 121. Svo skemmtilega vill til aš hann er ķ framvaršarsveit Framsóknarflokksins og einn besti vinur Sigundar Davķšs forsętisrįšherra. Hann mun vegna 43% reglunnar fį ķ sinn hlut rśmlega žrisvar sinnum meiri kvóta en hann veiddi į sķšasta įri. Žess mį einnig geta aš nokkrir śtgeršarmenn eru sagšir hafa sżnt žį "fyrirhyggju" fyrstu įrin aš landa miklu magni af sjó sem makrķl til aš skapa sér meiri veišireynslu. 

Mešfylgjandi mynd er af norskum krókabįt sem śtbśinn er fullkomnum makrķlbśnaši. Rétt er aš benda į; aš myndin er tekin a.m.k. tveimur įrum įšur en Davķš Freyr tók sig til og hannaši og žróaši viškomandi bśnaš.

Ég mun ekki sętta mig viš žessar trakteringar, svo mikiš er vķst.


mbl.is „Forkastanleg vinnubrögš sjįvarśtvegsrįšherra“
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Nęsta sķša »

Um bloggiš

floyde

Höfundur

Atli Hermannsson.
Atli Hermannsson.

Ég er fæddur og uppalinn Akureyringur, búsettur í Kópavogi. 

metaco@simnet.is

Sími 897 8060 

Tónlistarspilari

Allman Brothers Band - Whipping Post
Nóv. 2022
S M Ž M F F L
    1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30      

Nżjustu myndir

  • 08.19.Nordvag02c
  • 08.19.Nordvag02c
  • CAM00620
  • JB23
  • JB22

Tónlist

Tónlist


Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (30.11.): 1
  • Sl. sólarhring: 1
  • Sl. viku: 2
  • Frį upphafi: 42253

Annaš

  • Innlit ķ dag: 1
  • Innlit sl. viku: 2
  • Gestir ķ dag: 1
  • IP-tölur ķ dag: 1

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband